Kiek erdvės reikia miesto žmogui, kad jis galėtų jaustis patogiai, kad užtektų vietos ir buičiai, ir estetikai, ir jaukiam sambūviui? Ar visa tai galėtų tilpti 26 m² plote? Būtent tokio dydžio yra šis mielas butas atokioje Vilniaus senamiesčio gatvelėje, kurią puikiai žino gero vyno mėgėjai, kaskart sukantys į čia esančią vyninę „Saint Germain“, arba tie, kas ieško ramybės ir atranda ją čia, Šv. Mykolo bažnyčios mūrų prieglobstyje. Šioje aplinkoje tvyro ypatinga atmosfera. Ji tarsi įsigėrė į buto sienas, alsuodama tauria, visa apimančia ramybe, bylodama apie užmirštus šios vietos žmones ir jų gyvenimus. Čia viskas telpa mažutėje erdvėje, kurios niekaip nepavadintum skurdžia ar menka. Tai greičiau aplinka, pasitinkanti romantiška ir oria laikysena. Visa tai sukurta tam, kad pamirštum blankias gyvenimo realijas ir pasinertum į lengvą būtį...

    Nors erdvė iš tiesų maža, čia telpa visos funkcinės zonos, be kurių būtų sunku įsivaizduoti šiuolaikinį būstą: prieškambaris, virtuvė, kurią atstoja daili antikvarinė indauja su visais buitinės technikos atributais, valgomasis su dviem žmonėms skirtu pietų stalu, svetainė su jaukiu minkštuoju kampu, vonios kambarys ir antresolėje įrengtas miegamasis. Vis dėlto šiame bute telpa šis tas daugiau nei būtinos funkcinės zonos – tai meniška ir tauri estetika, glostanti žmogišką savimeilę. Čia pagerbta ne tik savimeilė, bet ir nuolanki tarnystė žmogaus prigimčiai patirti pasitenkinimą, gimstantį iš neapčiuopiamo grožio prisilietimo.

    Nepaprasti dalykai gali vykti visai paprastose vietose...